sūkrutis

sū́krutis sm. (1) Ds, sū́krūtis (1) NdŽ, sū̃krutis (1) RŽ žr. sankrūtis: Prieš veselias didelis sū́krutis Slm. Kiek čia jiem buvo sū́kručio, kai pamatė svotus atvažiuojant! Užp. Aš jau šešiolika metų turėjau, kai buvo penktų (1905) metų sū́krutis Vžns.